VIRSUNEJE mini

Jeigu mano gyvenimas – kopimas į kalną, Kur paslystant atsiveria bedugnė gelmė, O suklumpant atsiveria žaizdos, Tęsiu žygį, nes viršūnė šaukia mane. Jeigu mano gyvenimas – kopimas į kalną, Kur aš viena ranka stveriuos, Aukščiau užkopusio rankos, O kita ištiesiu paskui save, Pasiekdamas aukštumas, kur žodžių nėra. Jeigu mano gyvenimas – kopimas į kalną, Kur reikia žvelgti nuolat į priekį, Nes atgal žiūrėti – tai netekti pusiausvyros, Ir nurieda žemyn, kur nėra grįžimo. Jeigu mano gyvenimas – kopimas į kalną, Kur kiekvienas žingsnis vis plačiau atveria akis, Mano horizontas tampa vis plačiausias, Ir aš vis aiškiau matau šviesųjį saulės veidą. Jeigu mano gyvenimas – kopimas į kalną, Aš mirti privalau tik viršūnėje! Nes čia, tarp debesų ir virš žemių, Radau taiką, kurią ilgai ieškojau.